šiaulytis

šiaulýtis, -ė smob. (1) K. Būg, KŽ, Akm, Pd, šiaulỹtis (2) K.Būg; LsB572 kas nuo Šiaulių krašto, aukštaitiškai kalba: Antai žemaičiai šiaurėje šiaulỹčiais vadina apskritai aukštaičius LD12. Žemaičiai visos apyšiaulės žmonis gyventojus vadina šiauliškiais, šiaulyčiais Sn. Šiaulýtis toks, ka nesuprasi visko DūnŽ. Šiaulýčiai, jergutaliau, keistai šneka Ub. Telšiškiai juokas iš šiaulyčių LMD(Tl). Pranciškus liepė anuodum apsivilkti su rudais it šiaulyčių drabužiais M.Valanč. Pažiūrėkiat, žemaitukai, kaip šiaulýčiai šoka (d.) Vkš. Nuo manęs pasveikink tą šiaulytuką Žem. ^ Šiaulyčių ruda sermėga, bet balta duona VP44.